Kaip tapti nepavergiamam, kaip išlikti nepriklausomam ir išlaikyti giedrą nuotaiką – apie tai – visas Vaižganto gyvenimas su jo nerašytomis taisyklėmis ir principais.

Kartu su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda tarp lietuvių šviesuomenės. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.